už

1 ùž praep. Š, Rtr, FrnW; H, H176, Q284, R, MŽ, Sut, LL176, àž (r.) Š, J.Jabl, FrnW, žù Žrm, Asv, Nč I. erdvės santykiams reikšti. 1. su gen., dat., acc., instr. reiškiant veiksmo vietą ne priekinėje kieno pusėje: Už tvora yra akmuo J. Jam būdavo paklota už stalo, kerčioje, gult Nm. Stovėjau až (už) tvoros J.Jabl. Užsistojo už kūtės durių, nenorėjo, ka paimtų arklį kokį Trkn. Už butą N. Už durų N. Už lova tupėjo BzBkXIV318. [Kunigas,] nedrįsdamas vienok žengti į kambarį, už durimis stovėdamas išklausė nusidėjimų ir išrišo M.Valanč. Ana gulėjo už tais kubilais Eig. An pilvu guliu už kupsčiuo, i gan Žeml. Ans už ratams buvo, negalėjo paeiti Sd. Pušynėly až kelio auga kazlėnai Ktk. Šienauna až Merkiu LKKXI224(Rūd). Vakar ten už pelkei nupjovė KlvrŽ. Pas mus žu balos gudai Pls. Už upę, upės N. Už jūrėms marėms, už vandeneliais, stovna raudonas dvarelis KlpD62. Oi už marių mėlynųjų dvi seselės rūtas sėjo LTR(Nmj). Už mišku gyvena LD428(Krtn). Ten už medžiams stova, nematau Brs. Kur plaukia už šito miškelio – Šventoja Kvr. Saulė do až krūmelių ažlenda Ktk. Kam už vartų žirgužėlį pastatei? JV1006. Jisai insileido (įbėgo) kluonan ir žu kampo stovėjo LKT387(Dbč). O mes tame tarpe čia gyvenom, čia pat netolie, tujau už miesteliuo Žeml. Už dirvomis buvo lieknos S.Dauk. Čia mums netolie už tilto jau yra toks pušynelis Klk. Reikėjo eiti kur ten pas gelžkelį, už gelžkelio [uogauti] Ms. Mokykla buvo už tam baltuojuo butuo Krg. O lapė, veizėk, an ten i vaikščio[ja] už tai kūtei Sd. Ten, už tvartuo, šulinė buvo Krtn. Didžiasis sūnus už Priekulei gyvena Dov. Ana gyvena už Darbėnams trys kilometriai Plng. Tėvas už Ylakiams buvo apsižanijęs Yl. Ten už rubežiuo pri pat jūrai tas numas buvo Skd. Ejom vakare šeštadienį mes, broliai, tai už Kupiškio girdėjo [dainuojant] Kp. Darželis gėlių buvo teip už lango Trk. Už lango drebia skepetom (smarkiai sninga) Tr. Ana už sienai gyvena Pln. Seniau gi už pečiaus vaikai buvo, nei kas svetimas žmogus atejo Slm. Sėdžiu už stalelio, žiūriu pro langelį JD597. Už baltam stalui pati sėdėjau, raudona rože skaisčiai žydėjau D66. Sėdžiu už stalą, žiūriu per langą RD105. Jezus sėdėjo už stalą BtMr2,15. Mes tikrai stalop Pono priėjom ir už jo sėdėjom PK223. | prk.: Atidėjęs laikraštį į šalį, ėmiau svarstyti, kas galėtų slypėti už šitų lakoniškų eilučių rš. ^ Svečias (žiema) jau už durų J.Jabl. Už marių ir jautis grašis PPr297. Mislis už marių, smertis už pečių Erž. Dantys visų balti, kas už dantų – nematyt LTR(Kš). Už kalnų, tai ir gražus, ir puikus LTR(Gdr). Už kalnui ir būbnas garsus S.Dauk. Už pirų pirtis, už marių marti – kur kūmai, kur pyragai (dar negreitai kas bus) B, B463. Už odos kumelys, už virbo šakalys B, B184. Až bobos gryčelės kaba duonos kąsnelis, šunes loja, pasiekt negalia (mėnuo) JT106. Už lango čeverykas (naktis) LMD(Klvr). ║ reiškiant vietą, esančią toliau(žemiau, aukščiau) negu kas: Parpjausi lig nario, už nariuo eis kiteip kaulas Ms. Kitą kartą buvo tie numiniai marškiniai ilgi ilgi, už kelių da užejo Žr. Ežeras čia dideliai gilus – pry pat pašalio jau už galvos y[ra] Vkš. Matyties žmogus kaip mirė, ranka už galvos iškelta tebesanti Als. Juodvarnis stvėręs grūdelį, paėmęs ir iškilęs į padanges už debesų Sln. Paskui benga tolesniai vyturti, užimdamas už pjūviui tiek vietos, kiek du pirštu gal užimti S.Dauk. 2. su gen., dat., acc., instr. reiškiant veiksmo kryptį į ne priekinę daikto pusę: Saulė slinko už debesų J.Jabl. Jis atsigręžęs taręs Petrui: Eik už manęs, šėtone, tu man papiktinimas SkvMt16,23. Vaikis už tų vargonų užlindęs, išsigandęs Akm. Žuveisit žu medžio (miško), ir [bus] kelias Rod. Jau jo nesmato, ažjojo až miško Mlk. Užsilindau už medžius LD428(Krtn). Kai nujosiu už kalnelio, nematysi manęs LTR(Ūd). Užejo už stalo ir pasikuopė Tvr. Ažklojam skoterte stalą ir sėdamės visi až stalo Lz. Prašė mane už baltų skomelių, davė gertie žaliojo vynelio DrskD61. Martynas prisiektinai sau prisiekė nebeiti su ja už stalo I.Simon. Parėjusi sėdaus už ratelio JD674. Ans išejo už vandenų Krt. O tam ne dėkuo piršliui malagiui, kurs muni išviliojo už jūras mares, už [v]andinelius, į svetimą šalelę D31. Rado pirštines už pamušo užkištas Slnt. Ir už apkakle net pils, rankas suims net po pryvartos norės užpilti Skd. Aš negaliu, aš koja už kojos (lėtai) einu Šmn. Plaukus už ausų susišukavo Vkš. Diedule, diedule, ažudėk až auselės kirvį (ps.) Dv. Obuolius dėjo už ančio LB244. Buvo čiepyta už žieve, vė[ja]s i nulaužė Grg. Mesk šaudyklę už nytelių JD442. O suskink suskink rūtų kvietkužėlę už juodos kepurėlės JV17. Tai išdygo aukselis ant rankelių, pražydėjo lelija už galvelės JV145. Jaunų brolelių už kepurėlių marga povo plunksnelė BsO30. Ir pavyto vainikėlis už geltonų kaselių JD719. ^ Nereikia [valgant žiburio], už auses neišpilsiu (juok.) Aps. Jau daba mirsiu, jau smertis kiša dalgį už kaklo jau Krt. Dar ne vienam užlįs už apykaklio LTR. Nuo žento par duris, nuo marčios – už pečiaus Ar. Senas žmogus ar pavalgo, ar už tvoros išmeta – tas pats Gdr. Už lūpų pienas (dar nesubrendęs) Lp. Akyse – aniuolas, už akių – velnias LTR(Žg). Boba už tvoros, vilkas avį už galvos Mlt. Pats plikas, marškiniai už ančiuo (žvakė) Slnt. Až baltų beržų kalytė (dantys ir liežuvis) JT246. Atsisėda ant nosies, o kojas už ausų pasideda (akiniai) Kp. 3. su gen., acc. reiškiant vietą, esančią per kokį atstumą: Už trijų kilometrų reikėjo eiti milžti karvių Yl. Eik až šimto mylių OG433. Až trijų varstų bus miškas Mlk. Už keturių kilometrų – tie ežerėliai LKT206(Ig). Už trijų metrų pasirodė vanduo (kasant šulinį) Ėr. Tolie muno tėviškelė už šimto mylelių D74. Sidabros pilis esanti už 3 varstų nuo Joniškio K.Būg. Už dviejų žingsnių žmogus žmogaus nematė J.Bil. Stulpas nuo stulpo už versto VšR. Už pusvarsčio nesmato – toksai tankumynas! A.Baran. Oi, eisme eisme, čionai nebūsme, už tūkstančio mylaičių LLDIII262(Sln). Už devynias mares, už tamsiuosius miškus išvarė kryžiuočių galybę Mair. [Liepė,] kad jis nueitų į malūną, kuris yra už trijų dienų kelio LTR(Pšl). ^ Už jorsto (versto) girios šiaudą pamatęs, o čia pat par rąstą išvirto LTR(Vdk). Vėjas nepučia, až dvie sienų (kitame kambaryje) guliu Klt. Tavo ašaros už pirmų durelių (greit verki) LTR(Vlkv). Už mylios matai, kad ji didelė ūkininkė I.Simon. II. laiko santykiams reikšti. 1. su gen., dat., acc. po (reiškiant laiko tarpą): Už kelių dienų N. Ateisiu už valandikei LD428(Krtn). [Šuo] ùž kelių minučių nusibaigė BM144(Pkr). Greit už kelias minutes ir vaikas mirė Grv. Už penkias minutas atejo daktaras, kaip mama sukrito Ms. Až valandos vartus atadarė Ktk. Vasarą užėjo audra, griausmas, už valandos kitos vėl giedra, vėl blaivus dangus V.Krėv. Daba aš vėl atvažiuosiu už kelių dienų Trk. Už dienos pradėsma ir mes rugius pjauti Bt. Už trijų dienų pirštinės būs gatavos Als. Jog bus ižduotas and smerties ir jog už tris dienas kelsis Ch¹Mr8,31. Už neilg mirs Ch5Moz(įžanga). Už kiek laiko žiūriam, kad karvės visos rugiuose, po rugius! Mžš. Už neilgo laiko paėmė arklį ir anksliuosa pririšo, pakavojo Kpč. Kada jiej (jaunieji) sustaria, tai už kokios savaitės važiuoja gi an užsakų LKT371(Prl). Da až dvie savaičių diena suslygins su nakčia Ktk. Už mėnasio visa pragaišo Btrm. Už mėnasio laiko i būs vestuvės Sd. Tyčioms liepė atvažiuoti už mėnesio Brs. Už mėnasio jau ir bulbas pradėsma kast Ukm. Sūnų pakavojau, gal už metų kokių tėvas mirė Kp. Už trijų metų būsi jau visa merga Prn. Až trejų metų mokyklėn pradės eit Ktk. Už metų ateina jis Vlk. Man prisisapnavo, kad aš mirsiu už dvylekos metų Lnkv. Kai paleis, tada ir grįš, už trijų metų Antš. Paskiau atėjo dėdė iš karo: nežinau, už kiek laiko – už pusė metų, a už daugiau Mžš. Už septynių metų išejau už vyro Pb. Už pirmosios stiklinėlės ir apsuko jam galvelę LTR(Kvr). Vyrai už kožnos čierkos išlenkimą kas kartas trankiau šnekėjos Žem. ^ Rytas už naktie, vilkas už torai (rytą nedaromi blogi darbai) Plt. Ir rytas už naktie būs Šts. 2. su gen., acc. per (reiškiant laiko trukmę): Padarysiu už vieną dieną, užkart Krt. Už vieną dieną ar tu ir pagijai? Skd. Avižos ka būs, už dienos viską iškulsiam Sd. Ana už vienos dienos surašys Brs. Ir suverpė anos už vienos dienos, visas sienas apkapinėjo linais LKT72(Gd). Už pusdienį mes išmovėm tokį didelį griovį Šts. Aš tą pievą až dieną ir nušienausiu Btrm. Už du mėnesiu bulbės nepaauga Grg. Už vienos žiemos visos bitės pašalo Azr. Aš tavi pribengčio tokį velnį už tris dienas Pln. Iš Amerikos ka stojau gyventi, tujau, už pirmą metą, jau ta muno pamotė mirė Krt. Supylei rūgštą pieną, užpilk už karto saldžio Sd. Stogas šiaudinis nušvilpė (sudegė) už karto Žlb. Ta daržinė užsidegusi, už kokią valandą i gatava Brs. Ale už penktą sykį užgriebė tokį sunkų vandenė[je] ir vos išvilko ant krašto DS102(Rs). Neatiduoda skolos už pasakymą, reik prašinėti ilgai Šts. Už vienus vaistus išgijau Šts. Ir atjojo bernužėlis subatos rytelį, suderėjau sukalbėjau už trijų žodelių JD406. 3. su gen. prieš (reiškiant pirmesnį laiką): Už trejų metų čia visai kitaip buvo galvojama J.Jabl. Bais sirgau ir tik už nedėlios atskėliau Ldk. Jis pasakė už čėso, kada tems saulė Tat. Aržuolą (ąžuolo žievę) pamerkdavo už savaitės PnmŽ. Atbudau už dviejų valandų prieš saulės tekėjimą J.Balč. Tokia naktis už šimto metų buvo Gdr. Tas čėsas už kiek šimto metų paties Pono Dievo Tėvo buvo ant to paskirtas BPI55. Už dviejų nedėlių prieš Kalėdas šeštus metus užkliudė A.Baran. Už nedėlios girdėjot, kaip baisiai Ponas Dievas yra žydus maištais, badu ir kariu pakarojęs BP II359. Šitokį kavalierių ir prieš smertį už trijų dienų gausi (juok.) LTR(Ds). 4. su gen. prie (kieno nors valdymo, buvimo metu): Už caro rubežius buvo nat už Suvalkų Kpč. Baigiau už caro laikų tris klesas Onš. Te kadais stovėjo majokas an kalno, tai vadinos Kreivoj, da už [caro] Mikalojaus Dv. Kokie buvo brangūs už Smetonos lęšiai Dg. Už lenkų buvo gaisras, ir sudegė Drsk. Žu vokiečiais arė jaučiais Pls. Už vokiečiais in Lietuvą išejo Sn. Žinai, kap už Lietuvos visi bažnyčion ejom Dg. Už visų kunigų buvo gerai, o šitam neintinku Pv. Visokia valnybė už Nerono viešpatavimo buvo paminta DP610. ║ M kam esant, vykstant, einant: Nueini dar už saulės Dg. Buvo ateję dar už šviesos Krok. Vaikai, eikit iš trobos už pagados Lp. Jei gegužė užkukuoja už gryno medžio – tai badas bus LTR(Brsl). Jeigu mato, kad rugių nebaigs už saulės, tai palienka kitai dienai Vlk. Leiskie, leiskie, motule, už saulės namo KrvD237. Saulelė tekėjo – už pjautuvėlio (d.) Kpč. Už karo daug aplinkui primušė [kareivių] Dg. Už baudžiavos žmones ejo labai anksti kult Srj. Abudu dar už jo pamirė Vlk. Už pavasarelio aušrelė prašvito (d.) Pst. Pas tėvuką buvo viskas, o už sūnaus nieko nėr Sn. Už tėvo gyvo jis išvažioj[o] ir išpardavė medžius Lp. Už tėvo galvos [vaiko] nė plaukas nenukrito (nepražuvo Šd) D166psl. Už vyro galvos (gyvam esant) pasivaliūkavo ir pati, užtatai mirus, per ašaras tako sau nemato Žem. Už mano galvos jau nešventino [trobos] Kpč. Ot kad už ma[no] galvos, jau aš žinotau, gal ką da tau padėtau Pls. Už ma[no] gyvenimo tai dar nemačiau Vlk. Benekainysa už mūs pomėtės pastatė bažnyčią Btrm. Aš nemenu, ne už ma[no] pomėtei Dsm. Tai buvo da už ma atminties LKKXI223(Trak). 5. su gen. per (visų valdymo, buvimo metu): Cyrillus Š. [aprašo] parėdką mišios š., koki buvo už amžių jo ir koki nū mūsip DP545. III. objektiniams santykiams reikšti. 1. su gen., acc., instr. reiškiant imamą, čiumpamą, liečiamą daiktą ar jo dalį: Nusitverk jį už rankos, už plaukų J.Jabl. Įsitvėręs už to rąstgalio, aš plūduriavau tą visą dieną ir naktį J.Balč. Suėmė už nosės, trynio[ja] Trk. Mokyto[ja]s paėmė už apkaklio, par langą iškėlė [neklusnų mokinį] Krt. Boba kap stvėrė už kačergos, kap ėmė katę mušt! LKT384(Kls). Aš išbėgau, vokyčiuo už rankos pagreibiau, sakau, nešáukiat! Klk. Grėbiau vilką až šoną Lz. Susima až rankų Dv. Matydavau, seniuką vedžioja až pažasčio Ktk. Už pusiau aukštyn pakelsim Jnšk. Imk už ąsos tą uzboną Mšk. Kapt už plaukus anam LKT70(Dr). Aš capt už pakaklės vilką Ob. Ansiskandęs už galvos [avelę vilkas], o avelė an nugaros Žl. Už gerklės nutvėrė [vilkas avį], gerklę perkando, i baigta PnmŽ. Kur jau girtas važiuoja už vairo nusitvėręs – lauk visko Ppl. Už akmeno užkabino ir nulūžo [plūgas] Ker. Ana pakalitavo až kojų Lz. Tas patraukė paėmęs už pečių, eik sėsties Trk. Ažkliuvo až šiaudo [koja], griūk an žemę, kaip sopa Svn. Grobė už votago, už vadžių ir išmovė Krš. Paėmė až kriūtų OP41. I gyvenu, jau nemeta lauk už čiupryną nutvėręs Brs. Ėst nori, už šiaudų stveriasi karvė Drsk. Ir, susiėmę už parankių, nuėjo V.Krėv. Vienas kibo arkliui į karčius, antras prie pavadžio, trečiasis už kilpos, ketvirtasis už šioblės Jrk136. Nuo žirgelio puoliau, už ievelės tvėriau JV163. Už veidelių glosčiau, veidelį bučiavau, nežadėk, močiute, pijokui berneliui LTR(Kbr). Parjos brolis iš vainelės, sveikys tave už rankelės LB128. O Jezus, ėmęs jį už ranką, pritiesė jį, ir kėlės Ch¹Mr9,27. O jie, paėmę jį už rankos, vedė ing Damaską VlnE142. ^ Skęsdamas ir už britvą kimbas Slnt. Ka jin laiko jį už apinastrio (neišleidžia iš akių), tai jis niekur neina Jnš. Bobą prilaikyk kai už pavadžio, kad nepradėtų siust Tr. Jį kiti už nosies vedžioja (apgaudinėja) Ds. Lig to neprieina, kad už nosies vedžiotų [žmona] Šmn. Pamačius vaiką sukruvytą, močia už galvos griebės (persigando) Skrb. Reikia jis už rankos sučiupt (nutverti vagiantį) Grž. Už pilvą susėmę (labai) juokės Sem. Reikės pasisaugoti, kad ir kitiems nepradėčiau už liežuvio kliūti J.Paukš. Kada aš jau tą uošvį už ragų turiu (valdau), tai nieko nebijau Plv. Kap auginau, tai visi [vaikai] laikėsi už skvernų (buvo šalia), o dabar kas kur Srj. Vienas karvę melža, kitas už ragus tūrias (vienas dirba, kitas tuo naudojasi) Plt. Juodas jautis až ausų pakartas (katilas) JT146. Kur buvęs, kur nebuvęs, kapt už bobos (durų rankena) LTR(Kp). Kur buvus, kur nebuvus, kapt už ožio barzdos (verpia) LTR. ║ praleidžiant veiksmažodį: Lapė už vištos – ir kukurūzuos [įlėkė] Aln. Mokytojas až ausies, až čiuprynos i kampan Užp. Jy žu vaiko, insisupė ir nuej[o] Nč. Daba tasai siuvėjas greit už adatos – i siūt Rdd. Vilkas tik už barono, per griovį peršoko Kpč. Tie visi ponai išsigando, kas už kepurių, už skrybėlių ir visi išbėgiojo Žr. Užsidegs, aš už kepurės, ir išeinu – gal čia mano namai! Žl. Jy (laiškanešė) už tų laikraščių, par miestelį bidz bidz Mžš. Už šluotos ir į kuprą! Krš. Už švarko i leiduos, nebibūsu Krš. Bobulė tuo už dubenių, už šaukštų, nuplovė viską, sukabino, sudėjo lentynon V.Krėv. ^ Pasakai žodį, tai kaip už akmeno (tuoj atsikerta) Vdn. Susibaręs – už piktojo žodžio, susimušęs – už didžiojo vėzdo LTR(Šll). Pieminys – nu vieno papo už kito (apie pradėjusį rūkyti) Krš. Bernas – už mergos, velnias – už kalbos Pkn, LTR(Lš). ║ reiškiant tam tikrą veiklą: Imkiam tujau už mėšlus! Grg. Daugiau už mėsos (mėsos valgymo) imasi Lg. Imkias už darbo, nedykinėk kaip jautis Rdn. Močia – žabą, vaikas tuoj rapy rapy – už knygų (ėmė mokytis) Mžš. Tačiau jie rankų nenuleidžia, bet, gaivinami vilties, vis su didesniu karščiu imasi už savo sumanymų J.Balč. 2. su acc. Sut reiškiant keičiamą, atlyginamą, sumokamą daiktą ar veiklą: Aš jam ùž jautį karvę duodu KBI20. Jis algos ùž darbą prašo KI477. Kiek gavai ùž arklį K. Sumoka jam didelius pinigus už tuos du kiaušinius Kbr. Mažai temokėjo dideliai munie už tą darbą Tl. Už dienos darbą penkiolika kapeikų mokėjo Kvr. Žieminę barvą su kailiniais pasiūdins už metų darbą Gršl. Kiek imsi už bulių Gs. Už karvę paėmiau penkias tūkstančias Švnč. Dabar gavo du šimtus penkiasdešimti už paršą Trk. Baisus vežimas bulbų už paršiukėlį LKT285(Šr). Norėjau duot až kirvį obliuką, ale neima Mlk. Už gabaluką žemės turėj[o] atdirbt Kpč. Aš jau už darbadienius neliūbu gausu nėko Sd. Už arus mokesnio nusenusiam nebreik mokėti Žeml. Už pieną seniau geriau mokėjo Sdb. Už didžiūsius agurklus po septynius rublius gavau už kapą Trk. Buvo penkios tūkstantės parokuota už tą vietą Žlb. Už rugių pjovimą, mėšlo iš kūtės kabinimą – penki litai Yl. Ir Lietuvo[je] mokėjo po keturis litus už rugių pjauseną Yl. Aš už vieną pažiūrėjimą daviau šimtą raudonųjų (ps.) J.Jabl. Cidabru mokėjo už bažnyčios pastatymą, užtat Cidabravas vadinas Sdb. Prašom tris rublius ùž kelionę BM136(Klov). Sulygo algą už parnešimą par upę FrnS183. Javų už žuvis duoti KBI24. Reikdavo atidirbt dvi dieni už jautį Sdb. Ko tu dabar norėsi už tą pyragą? Šts. Šiandien jis buvo gavęs penkis už diktantą, o iš skaičiavimo – ketvertą K.Saj. Už tai jam uošvė blynelius kepė Lbv. | Dėkui už pietus Mlk. Tau už garbę daug dėkavoju K.Donel. Tai kaipgi Tamstos nemylėti, nebranginti, negarbinti ir Dievui nedėkavoti už teip brangų prietelių A.Baran. Parejęs svetys iš pirties sako gaspadoriui: – Dėkui už šilimą S.Dauk. Taigi, žmogau, dėkavok už tai kasdien savo Dievui, kad tavo laukis su dvyliu tau padeda dirbti K.Donel. Ačiū. – Nėr už ką Zt. ^ Girdėjote, jog pasakyta yra: akį už akį ir dantį už dantį Ch¹Mt5,38. Neataduokite nė vienam piktybės už piktybę VlnE27. Dar, vaikeli, už kruopas neatidirbai Msn. ║ reiškiant kainą, vertę: Meistras jau būdavo samdytas už piningus Kv. Nupirko už dešimtį litų tokią seną kiaurais šonais armoniją Als. Šitai Latvijos degtukai tie, už kapeiką dvi skryneles [duoda] Kv. Daba už pinigus žmonės dirba, o mas dirbom, nežinojom, už ką dirbam Sdb. Eina linų rautų moteris už du litu, tu palinguok dabar už du litu Kp. Kitą kartą už trisdešimti rublių gražią karvę galėjai nupirkti Lnk. Až dešimtinę tai nelabai megzdavau Kp. Už litą devė dvylika silkių Yl. Įsiplėšia ir papjauna žmogų, až rublį papjauna Rk. Dirbi visą dieną už skarytę prastą Dg. Už antį nenusipirksi bulbių Ėr. Mergeles už vyną pardavė CII2. Ar neperkami yra du žvirbliu už vieną pinigėlį? BtMt10,29. Už du šimtu penigų duonos negana jiemus bus VlnE50. Mergele mano, jaunoji mano, imkie mano balnelį sau už aukso žiedelį DrskD71. Gaunu poną už uzboną KlvD191. Už rūtelę tris šimtus, už roželę du šimtu KlvD6. Tada už auksą nemylėta, tada už dainą nemokėta Mair. Kažkoks sukčius Panevėžy apsiimąs tai padaryti, žinoma, už gerą atlyginimą V.Myk-Put. Reikdavo eit dirbtų ir už dyka, iškult visa kultuvais Slm. Už pigiau gauna čia [pirkti], veža tę [parduoti] Pjv. Nors jis labai derėjosi, aš nesutikau atiduoti [deimantą] už mažiau J.Balč. Dirbo tik už pavalgymą Vaižg. Už alų talkon lekia, o sau nedirba Mžš. Einu, prašau, nė až pinigus neina Ml. Neparduosme nė až kokius pinigus OG433. Vaistų nesu pirkusi nė už kapeiką Krt. Neturì proto nė už kapeiką Krš. Būk pri vedums už pilvą, t. y. dirbk ir valgyk, o kito nieko negausi BM387(Plt). Tu imk muno vaiką už pilvą [tarnauti] Žlp. Kalpo[ja] už pilvą D166psl. ^ Až pinigus visko gausi Ktk. Tėvo ir močios nė až kokiuos pinigus negausi LTR(Km). Už labą nei žodžio, ale valgyt nepeši B. Ir arklys arklio už dyką nekaso LTR(Kš). Karti duona už dyką gauta LTR(Vdk). Už šilingą šviesybės ST163. Už juodą daugiau duoda LTR(Vb). Už vieną dyžtą dešimts nedyžtų Pln. Už vieną luptą dešimt neluptų duoda LTR(Skm). Už vieną kailį dirbtą dešimt duoda nedirbtų Al. ║ reiškiant atlyginamą laiką: Dar būs už spalį mėnesį ir už lapkristį Gršl. Šlūžmos užsakęs už tris mėnesius kaip už metus Brs. Gavo ir ans už tą sirgimą kiek šmotą piningų Trk. Suderėjo algos už metus tik vieno kviečio grūdą (ps.) Gdl. Jis gerus pinigus labai ėmė už mėnesį Kt. Algos mokės dvidešimti penkis rublius už metą Ms. 3. su acc. BŽ56 reiškiant pavaduojamą, pakeičiamą asmenį, daiktą, laiką: Nenoriu aš už jį klampoti J.Jabl. Padirbk tu už jį Pšl. Pabark jį už mane J.Jabl. Nuvažiuok už mane į teismą Grž. Jug reik melsties už tus žmonis, kurie netura čėso melsties Žeml. Anas už parapiją čielą atsmeldžia Žl. Ateina eilia, už ką ganai, aš ganydavau už septynius kiemus Kp. Marti nuejo až tėvą šieno grėbt Mlk. Tau až mane kasytis nereikia (juok.) Ob. Visur ana užejo už vaikus Krš. Normą ravi už motiną, motina pasilienka namie Pg. Už anytėlę ugnužę kursiu, už močiutėlę vandens parnešiu RD60. Paausk, dukrel, až manę JT277. Ji (gegutė) turi savo tarnus ir brolius: kielę ir vanagą, kurie už ją peri vaikus LTR(Auk). Jis (Pinčiukas) su malonumu suko malūno sparnus už vėją K.Bor. Vardas daiktinis rodo asabą arba daiktą esamą arba reiškia kokį būdą už patį daiktą S.Dauk. Užeina momentai, kai jis už save neatsako K.Saj. Kūnas mano … už jus bus ižduotas PK13. | Jurgiuk, tu valgai už tris sveikus bernus (daug) rš. Už du dirbt niekam negera Mžš. Ka padirbai už du, i užmokėjo gerai Trk. Dirba tikrai už du, už tris, niekados nieko nesišaukdamas padėtų Vaižg. Seneli, einam šokti! – Už mane jau varlės šoka pasamdytos LTR(Ant). Už mergą [jai gimdant] velnias kenčia Klvr. | Per vieną mėnesį negalima atsigriebti už septynerius metus rš. Nueję svetur užvalgo už dvi dieni Dr. 4. su acc. reiškiant kuo(užsiėmimo, visuomeninės padėties, giminystės ir pan. požiūriu) kas yra ar tampa: Keturiolektais metais, ka prasidėjo karas, tad jau pastojau už vaikį Klk. Kad aš už vaikį tik du metu tetarnavau Als. Anas buvo par jį až berną Ktk. Ana (sesuo) buvo jau už tą mergą didesniąją Kl. Dvejus metus krutėjau až mergą LKT355(Str). Muno mama tarnavo pri tų minyčkų už motrišką Krž. Ganiau, paskum už mergą buvau Kvr. Eik par mane ùž merginę VoL212(Kp). Kolūkė[je] Cibire buvau už sargą Pgr. Kas gyvento[ja]s buvo, mokėjo gyventi, gyvenai, o kas ne, eik už kumiečių Lž. Jeigu nemokėdavai lenkiškai šnekėt, tai ponas nepriimdavo už kumetį Kdn. Už kumetį dvare buvo Sn. Dvaruos tarnavo, už bandinyką eidavo Skp. Kaip jau man buvo dvyleka metų, tai tada aš išėjau už piemenę, ganyt LKT239(Žml). Pirma Raulas tarnavo už piemenį savo kaime, o paskui išėjo tarnauti pas ūkininkus kitų kaimų J.Bil. Už tus pieminis blogai y[ra] būti Šts. Trejus metus buvau už pusbernį, keturius metus už vaikesą Klov. Bajoraičiuos buvau už auklę Snt. Pristojo pas vieną poną už šėriką BM32(Slm). Ans buvo už kamisorių, aš už virėją Žeml. Pas muni Jūzapas dirbo už tą padėjėjį Trk. Už darbininką daug metų buvo pradirbęs Gršl. Tas berniukas vėlekos apsiėmė par pirklį už lekajų LTR(Pšl). Aš metus kaip išbūsu, mun, sako, už purmoną pabūsi, pats ponas Lk. Už pirminyką sūnus buvo, duktė Vilniuj už inžinierių Žl. Mokosi už teisėją, a už ką tę Pg. Anas mat mokinas už vargonyką par mūsiškį Skdt. Anas junkės už kunigą Trak. Duktė Vilniu[je] mokinas už mokytoją Sdb. Eina už liudinyką nieko nežinodamas Rgv. Atliko až gaspadinę namie Ktk. Aš palikau už didįjį gižą Als. Tai jau buvai už pomerges? Pv. Vaikų neturėjo ir mane paėmė už išdukterę Žl. Grapas tą vaiką už sūnų paėmė Vp. Jau tėvas neturėjo, kas aną karšinęs, ta ans muni buvo už tą karšinčių pasilikęs Žd. Mañ buvo paėmę už ūgėtinę, ale atejau namo po trejų metų Slm. Jonas paėmė gulbę sau už moterį ir gyveno kuo laimingiausiai LMD(Žg). Aš atiduodu tave savo sūnui už pačią, o man būk už dukterį! J.Balč. Kas jau tai muno dukterie būs už vyrą, kas anam už tėvą? Lk. Eikit, pasklauskit senosios uošvelės, ar priims už svetelius? LTR(Plv). Aš pas savo motinėlę až viešnelę būsiu (d.) LKKVII204. Ir jis vaikščioja už pavargėlį per žmones trejis metus LTR(Alv). O genelis už maršalką rengėsi važiuotie DrskD250. Mes einam už muzikontus BM80(Vb). Tą Dievaitis aprinks už karalių, kuris iš visų gražiausiu išrodys Tat. Sutvėrė motriškę, kurią davė už draugininkę Adomui S.Stan. Gyveno ji tuomet tame pačiame Peterburge pas vienus labai didelius ir turtingus ponus už patikėtinę A.Vien. Ten pat iš namiškių tardytojo giminaičių dvi mergaites prikalbino, pakvietė už šeimininkes gegužinei Žem. O tasai suglaudimas arba ryšis auga ižg nudavimo paties savo antram arba antrai per tuos arba tiemus lygus žodžius: aš tave imu už savą moterį, aš tave imu už savą vyrą DP69. Ir ėmė, be pirmųjų moterų, kurias turėjo, Mahabat … ing (viršuje už) moterį BB1Moz28,9. Ans mūsų tėvu stojo, mus sau už sūnus išrinko Mž69. ^ Vis tiek – ar ganyt, ar už piemenį (juok.) Prn. Mėsos noriu, mėsos… – Eik pas vilką už berną LTR(Mrj). Miške gimęs, miške augęs parejo numo už gaspadinę (samtis) LTR(Užv). ║ reiškiant teigiamą ar neigiamą vertinimą(kuo ar kokiu kas laikomas): Už nieką laikyti N. Aną didliai už gerą ūkininkai laikė Krt. Nereik leisties į šnekas, o ta vaikai nė už ką nelaiko Krž. Mums nė už ką tas pienas Erž. Vaginė[ja] nu kits kito, gerti, nedirbti [težino], biednesnį žmogų už durnių laiko Stl. Už negarbę laiko, ka pati vyrą valdo Rdn. O daba nė už ką nebė[ra] [mirtis], tankiai pasikara Sd. Jau muni tuokart palaikė anie už mokytą žmogų Kv. Kaip bagotas, tai visi jį turia už gudrų Pšl. Už šunį žmogų laikė Srj. Aš tablečių nepripažįstu už vaistus, ką toj tabletė gali mačyt Pun. Daktoriai nepripažįsta už ligą plėštalankio Rš. Jaunystė už nieką nuejo, o dabar jau senystė Lb. Mano dovanėlės nuėjo už nieką JD755. Bet ka mes tarnavom, pyragas buvo už didelį daiktą Klk. Kad priprantas pri speigo, nė teip bėr už ką tas speigas Šts. Jeigu daba katra i numiršta [gimdydama], tai už didelę naujyną yr Krž. Primk už ger KBI20. Mano darbą už ger priimkiat Mž12. Jei būčiau laisvas, laikyčiau sau už garbę atiduoti savo gyvenimą jos didybei tarnauti J.Balč. Prasčiausias lietuvis laiko sau už didelę gėdą ką nors pameluoti V.Piet. Žemę tur už šventą S.Dauk. Mūsų tarnavimą už nieką sau turi PK577. Liekariaus sveikims neest reika, bo jo mokslą sveikieji tur už juoką Mž77. Turim bijotiesi Pono Dievo …, idant anus (tėvus) ir viešpatis čestije laikytumbim, jiemus slūžytumbim, paklusni būtumbim ir už vertus anus laikytumbim Vln12. Pažink mus [, Dieve,] už vaikus savo Mž494. Stebėjose iš drąsumo jaunikaičio, kursai sunkiausį sopulį už nieką turėjo S.Stan. Visi nes Joną turėjo tikrai už pranašą Ch¹Mr11,32. Po tam šaukė balsu: Viešpatie, nepaskaityk jiemus tatai už grieką VlnE15. Regėjos man už reikalingą parodyt jumus …, kokis yra tikėjimas DP535. Ketėjai mylėti, už savo turėti JD803a. ║ reiškiant vietoj ko laikomą, atstojamą asmenį ar daiktą: Ans atsisėdo už poną, tas vaikis, o klebonas už purmoną Žlb. Ranką už suktuvį padarė, pirštą – už klemką LKKXI224(Trak). Stabuklų nebė[ra] – už pasakas paliko Krš. Mas kad gautumėm, nupirktumėm už vaistą [gyvatę] Žml. Parduok karvę až telingą – daugiau paimsi Ktk. Pirkau puodą už didesnį, bet ne didesnis Slm. Parėdys piršlį už ožį, paskiau stuominį anam dės, užkabys Klk. Duoną įnešiau už ragaišį Pc. Sėjom už kopūstus, o išdygo sėtiniai Kal. Rinkdavo svėrių sėklių, parduodavo už kopūstus Brž. Sviesto buvo biskytį daugiau, bet atidaviau už kilą Skr. Anam už laimą tie bolševikai: nereiks bankai bemokėti skolų Šts. Baisiai skanu buvo: už medų suėdė LKT163(Rs). Nei te valgis až valgį [i](viskas neskanu) Ktk. Durnam i šūdas už pyragą, ką ten i šnekėti Krš. Neprauskias, neprauskias, nuneš varna už vaiką Rdn. Nesidabyk – varna nuneš už vaiką Vv. Už juodą arklį dirbau, o ką uždirbau? Šts. Išvirė kokią builynę, pavalgėm, ir už tą patį išejo (buvo gerai) Pln. Savo vaikams druskos už sviestą ant duonos tepa K.Donel¹. [Būras,] už pyvą skinkį vos ar vandenį šliurpdams, iš bėdos nei žydas jau priviliot pasipratin K.Donel. Ten būt žuvavę žvejų žmoneliai su šilkiniu tinkleliu, ten būt sužvieję, ten būt sugrieję už margą lydekelę StnD9. Seniai pririšau už pavadėlį šilkelio kaspinėlį LTR(Mrc). Mūsų žemei iš dangaus duosiąs dulkes bei pelenus už lytų KlM716. Teaugie man usnys už kviečius ir erškėčiai už miežius CII772. Kurs nedastainai stalop prižengs, tas už malonę smertį amžiną gaus Mž76. Man, kada aš jos nematau, tartum ir diena ne už dieną V.Piet. Mušė mušė ir paliko už negyvą Vrn. 5. su acc. reiškiant veiksmo pamatą, priežastį(ppr. su veiksmažodiniais daiktavardžiais): Už šitokį pasielgimą jis tave tikrai bartų J.Jabl. Už jo teisingą ir išmintingą valdymą žmonės jį praminė geruoju J.Balč. Tokios veislės, maluo[ja], drausk už malavimą Krš. Nu i duosiu aš tau už puodelį, kam sudaužei! Mlk. Padraskė padraskė už plaukus už ėdimą sniegų Krt. Papjoviau gaidį už negiedojimą Šts. Šnapšę gėrė, ir išmetė už pijokystę Slnt. Mama liuob dideliai pyks už tą kartų̃ lošimą Pln. Už ką tu mane skaudi? Grž. Už tą ilgą darbą negalėsu liuob tų dešrų pakęsti (dešras reikėjo kišti pro butelio kaklą) LKT94(Krš). Kana kas jam gali būt až muštynes Vj. Mano anyta, būdavo, už vaikus mane užmušt[ų] Dg. Mun reikėjo atsakyti už viską, i tą duoną minkyti, i kepti Ms. Į kuprą užnėriau už gulėjimą Krš. Negal sakyti už metus, geri metai Šts. Už knygų gabenimą bausdavo Mš. Barė mane broliukėlis už naminę paukštelę LB90. Cit, nebark, tėveli, už nendrelę, už aukso nendrelę užmokėsiu LTR(Smn). Tai yra auka už nuodėmę Skv3Moz4,24. Už tat tave garbinsiu visas dienas PK67. Už tą kepurę ėmė jiej peštis LKT382(Vs). Ponai mėgo jį už protą ir už palinkimą palėbauti Pč. Dėkui motulei už auginimą, senam tėveliu už baltą duoną LTR(Ūd). I gavo sau dvyleka metų už vaiko pasmaugimą Trk. Už mane niekas nesėdi kalėjime J.Gruš. ^ Ne už vogimą baudžia, bet už nemokėjimą LTR. Už liežuvį per liežuvį [i](už liežuvavimą kliūva) Klvr. 6. su acc. Vžn reiškiant kieno labui, naudai ar kokiam tikslui atliekamas veiksmas: Kalbėk už mane KBI20. Už teisybę per ugnį ir vandenį eiti N. Jis kalbėjo ir kentėjo už mane J. Mirė už mane (mane gindamas, mane gelbėdamas) J.Jabl. Už jį įmanytų savo galvą padėti J.Jabl. Už sveikatą gerti Q220. Tėvas pradėjo užstoti už muni Pln. Da kap ažsistojo až jį, tai kap an mielių, tik kupa, tik kupa Švnč. Aš tik potirelius už anus kalbu, už anus visus Sd. Šitas musiau liks melstis už pamiliją (vienas likęs nevedęs) Slč. Bėdos bėdelės, ale reikia da musėt už kitus melstis, reikia da gyvent Sdb. Už vierą ne už putrą – viens už kitą užstoja Žml. O ana tiek užsto[ja] už tus vyrus pijokus Trk. Tę nežinai, už katrą šnekėt: šnekėk po jam – anas širs, po anam – šitas žvairuos Nmn. Už vaiką galvą dėk, tai nieko gero nebus Mžš. Anos ir nerūpinas už aną Rsn. Tėtužėlis dūsavo, rūpinos, dūsavo už savo sūnelį LB13. Užstos našlelė už mažus vaikelius, nubars tave, kad nešėnavoji DrskD264. Aš už lapę stovu PP45. Rūpinkitės tikt už laukus, už pašarą žiemai K.Donel. Užmetė už jį žodį M.Valanč. Kiekviena kova reikalinga aukų – laimingi už laisvę numirę J.Jan. Už ilgus metus mūsų gerbiamiausio krivių krivio! V.Krėv. Už mum nors žodį tark BM428. Niekas už jum neužtaria, ir kunigai teipo daro A.Strazd. Mat tu, dar mokykloje būdama, jau kovojai už lietuviškumą I.Simon. Už kits kitą R152, MŽ202. Kariavo jie už savo gyvastį, už pačią, už tėviškę, už tėvus, už visa, kas jiem brangiausia BM106(Sb). Rado Jonas pešantis už dūšią pijoko tris velnius BM196(Krkn). Už ką aš pasirašęs? Pš. Ką jis galėtų už praplatinimą dieviškos karalystės daryti? Ns1858,3. Christus kentėjo už mus, mumus palikdamas pavaizdą, idant sektumbit jo pėdus VlnE65. Kariauja už mus visogalis PK61. Muškiamės už brolius mūsų brš. Kūnas mano … už jus bus išduotas Mž26. Imkit, valgykit, tatai yr kūnas mano, kursai bus už jus ižduotas MP132. Kristus … už mus, Dievo nesibijančiuosius, mirė Bb¹ PvR5,6. Kas ne prieš jus, tas už jus SkvMr9,39. Kristus už mus kentėjo KBI9. Prašysime … už visas žmones tikras PK18. Melskitės vienas už antrą, idant būtumbite ižganyti DP537. Jei Dievas už mus yra, kas gal prieš mus būti OsG174. Katrasai gi prietelius mūsų až mum ant kryžiaus numirė brš. Christus yra, kurs nuomiręs est, kursai taipajag kėlėse, kursai yra ant dešinės Dievo ir įsisto už mus VlnE163. ^ Už dalgį, už kotą ir kotelį! (pabaigtuvių tostas) Skrd. 7. su gen., acc. reiškiant asmenį, su kuriuo tuokiamasi: Už vyro nutekėti N. Už našlio ejau ir radau du vaiku Krt. Varnienė buvau už pirmutinio [vyro] išejus Kpr. Už bernelį ejau, į vargus įpuoliau KlpD32. Še kirvį, nukirsk geriau galvą, o neisiu už to pijoko Trk. Boba vis boba (instr.), vis nori už vyro Drsk. Mergelė jaunoji, tekėk už mane KlpD14. Nei aš sustosu, nei aš kalbėsu, nei už tavęs tekėsu LLDII157. Jei nori vargą vargti, vargelį pamatyti, tekėk už baudžiauninką, už dvaro nevalninką JV393. Tekėk, mergyte, tekėk, jaunoji, už mane jauną, už šiporelį RD154. Kunigaikštyčia nenorėjo nė až vieno tekėt LTR(Dkk). Nutekejo už vyrus BtMt24,38. Oi aš nenorėjau už našlelio eiti, oi aš nenorėjau našlelio klausyti StnD13. Nešiok, seserelė, rūtų vainikelį, kai išeisi už bernelį, tad jau nebnešiosi KlpD32. Aš čia už našlio atėjau jau dešimt metų Stk. Motriškai nors ožį baltu raišteliu parišk, ir už to eis Plt. Kaip išejau už jo, – kaip ir arklys kinktuos LTR(Antz). Ana až jo labai norėjo OG83. Eik, dukra, namo, dukrytėle, namo: žada tave tėvutėlis už siuvėjo leisti LLDII384(Grš). Tiktai mane leido už to bernužėlio, už to bernužėlio, karčemos pijokėlio DrskD80. Duosiu dukrę už artojo LLDII39(Kls). Už pahonies … vaiką savą malženstvon neduotų PK228. Kas duost už vyro dukterį savą, gerai daro DP69. Už ko teksi, pana Ona? JD476. ^ Ką už našlio, tai verčiau už baslio Mžš. Kad ir už jaučio, bi tik vyrą gaučia LTR(Grnk). Ana ejo už turto (turtingo vyro), teip še pameilusi to turto Kl. IV. lyginimo santykiams reikšti. 1. su acc. reiškiant vieną iš dviejų lyginamų asmenų, daiktų ar reiškinių, turintį ne tokią ryškią ypatybę: Jis ùž mane vyresnis KBI35. Tu du metu senesnis už mane N. Už muni y[ra] dum metum augesnė LKT88(Vž). Už mane yr jaunesnių Klvr. Už auksą (sidabrą) vertesnis B72. Jis daugiau gavo už mane (nekaip aš) J.Jabl. Jis už tėvą visa galva aukštesnis Grž. Jis do senesnis už manę ir tai neatsimena Pl. Už man’ gal trejetu metų yr vyresnė Mlk. Žinok, vaikeli, kad našlio ranka sunkesnė už akmenį Srj. Anos (bitės) y[ra] be mokyklos mokytesnės už žmogų Bdr. Jūs jau geriau až man’ mokat Grv. Seniau žmonės knygų neskaitė ir gudresni buvo už dabar žmonis Pv. Matai, motriška ir už velnį y[ra] bjauresnė Vž. Žmogus už gyvolį bjauresnis Krg. Sėtinis paauga, ans didesnis už buroką Bdr. Lęšiai, anys tokie nelabai dideli, anas už žirnį mažesnis Avl. Toki neišpasakyta šviesa, už tą mėnulį šviesesnė Sd. Daugiau nudažydavo [milą], paveli biškiuką, gražiau už pirktinį Sdb. Geresnio až tą arklį nereikia OG434. Argi negadnesnis aš esmu už tavo kūną? P. Jo (Dievo) šviesums vis apšviečia: šviesesnis už žvaizdes Mž344. Kristus karčiai kentėti ir mirti apsiėmė, tačiau mačnesnis yra už veliną ir smertį BPII39. Išgėriau stiklelį už save mažesnį, išvoliojau purvynėlį už save didesnį LLDII233. ^ Savo birbynė garsesnė už svetimą triūbą LTR(Vdk). Akys didesnės už pilvą Tr. Už pinigus ne brangesnis Db. Įpratimas blogesnis už prigimimą Nm. Mano sūnus jau už ranką ilgesnis S.Dauk. Alkanam ir sausa duona už medų skanesnė LTR(Brž). Ale tu jau už didelį didesnis! Šk. Už kiaulę mažesnis, už arklį didesnis (balnas) Plt. Až arklį didesnis, ažu šunį mažesnis (balnas) JT70. Už stogą didesnis, už slenkstį mažesnis, už sniegą baltesnis, už juodą juodesnis (šarka) Štk. Už auksą gražesnis, už blusą mažesnis (kibirkštis) Ss. Už žirnį mažesnis, už velnią piktesnis (pipiras) Jrg. Kas pakelia daiktą už save didesnį? (skruzdėlė) Gsč. Kas už save didesnio neturi? (Dievas) Kp. 2. su acc. reiškiant išskirtį: Kap Dievas duoda kam sveikatą, tai už visa brangiausia Lp. Jis mane labiaus ùž visus kitus myl KBI51. Až visus metus netikesni šiamet Aln. Nėr geresnės gimnastikos už lauko darbus Mš. Oi, giedra giedra ši vasarelė už visas vasareles VoE211. Ė už visus viršesnis lakštingalės balsas A.Baran. Levas yra baisesnis až visas žvėris BM2(Kp). Penkta žymė didžiausia už visas DP181. Gražumas ažtatai, kuriam draug ir prastumas apsireiškia, aukščiau už visus gražumus stovi BM63(Žb). Sveikata yra už viską mielesnė M. ^ Kas už visus greitesnis? (mintis) LTR(Užp). 3. su acc. Ms reiškiant vietos ribą: Už antakius aš aukščiau neregu Šts. ^ Kaip jau būs, teip, už subinę aukščiau neiššoksi Trk. V. atstojant įvairius kitus prielinksnius. ×1. (sl.) su gen., acc. dėl, per (reiškiant priežastį): Vis itai až tavę OG433. Už vaikų negaliu aust Krn. Až musių nėr kas daro Mlt. Tai dabar už tavęs ir aš gausiu į kailį Alk. Neregėt nei puodo žu ugnės, žu liepsnos Pls. Neturėjau kada dainų mokytis už darbų Krn. Tai tu už manę negali eit gult? Aln. Až jo nėr kitiem vietos par stalą Ktk. Tai už jumę čia tep pasidarė Plm. Až manęs nukentėt turėjo Mlk. Tus katinas buvo labai zbrainus: nieko negalėj[o] už jo pasidėt LKT404(Pns). Nieko negaliu suvalgyt už jų! Ktv. Až jų ir aš algą pragėriau Sv. Supykom až gyvulių Ktk. Dabar vat pasiskyrimai pasiskyrimai až menko žodžio Jž. Aš rankų nepraskiriu už darbo Pv. Gal už panų neturi laiko, ka neparašai? Prn. Už vienus vaikus aš jos nematau (negaliu pakęsti vaikus skriaudžiančios pamotės) Vlk. Už fermos saulės nematau (dirbu daug) Plm. Gana bus, neseks valgyt už kartumo Vlk. Už bėdų viską pamiršau Vrn. Kap aš išejau, tai už ašarų kelio neregėjau Kpč. Až muzikontų negirdžiu, až ašarelių nematau (d.) Švnč. Prapuoliau, motule, prapuoliau, širdele, už didžių bėdų, už rūpestėlių ir gailių ašarėlių DrskD39. Išsilaužė žirgas koją už jaunos panelės LTR(Mrk). Krinta byra ašarėlės už šelmio bernelio (d.) Rdš. Keikia darbus, kad už jų nėra laiko pasimelsti Gmž. ^ Aš tiek turiu, motute, vargų, kad už gailių ašarėlių ir saulės nematau V.Krėv. Už darbų saulės nemato PPr67. Už nosies turgaus neregi PrLXVII26, B. Namiej už vaikų, išejus – už ubagų (nėra ramybės) Krok. Už Dievo možna, ale už žmonių – ne LTR(Vs). Až durnos galvos ir kojom nepakajus Aln, Trgn. Susipyko už viščiuko žarnas (dėl niekų) Snt. Až ko susipykot? – Až gylio žarnų! Jž. 2. su gen., dat., acc., instr. ant, prieš: Koks iš munęs be kriaučius – begaliu tik lopą už skylės prisiūti Vkš. Išauda daba ir pirankas už langus Grg. Turi užsidėti a šaliką, a pirštinę už burną Krt. Turi skarą užsitraukti už burnos, bjauriai yr, smirda Rsn. I sugalvojėm akminį už kelio užritinti eidamys Als. Ir užrito didį akmenį už angą grabo ir atstojo BPI395. Ką čia užstatysat už ta daržinale? Grg. Jungą liuob uždės jaučiams už ragus Dr. Tas builis didiliai piktas, anam reik lentalę už akių pririšti Ms. Laužtines arkliuo uždeda už lūpos Kl. Už ragais ka pryriša, ta gal nulaikyt Vkš. A padžiovei tas kelneles už šniūro? Trk. Kuodelį prisiriši už verpstelio ir verpi LKT272(Ps). Rytą dūstu, gaudau kvapą, kaip už virvės pakartas Kvr. Reik blende ar lanku skersai su mietu sukergti teip, idant mazgas visados būtų už mietui S.Dauk. Tėvas paėmė virvę, per pusę permetė i až pečių i per lieptą nešė Švnč. Nešiojau, nešiojau, už pečių strielbelę nešiojau LB102. Pastatyti už galo Dievo munką ir dvi vaškines žvakikes iš šalių, ir nieko kito ant to stalo nebdėti Jzm. | Kiti pula už tako kuniguo Šts. Ir užstojo už kelį, kur važiuoji? Skd. Nešmėžuok mun už šviesos Kl. Neužlįskis už šviesą Ms. Pašoki ant vienos kojos ir bėgi ùž karvių Žg. Už akių ką pakabink vaikui Rs. Užbėgsiu už akis karvėms Lnk. Šiandien miglos nebibuvo už akių, nognai aiškiai mačiau P.Aviž(Pln). | Jurgis už šimelio parjoja FrnS¹168. ^ Ką išmoksi, tą už pečių nenešiosi LTR(Grv). Už pečių nereikia nešiot, ką žmogus moka, tai vis gerai Btrm. 3. su gen., acc. H157 į, pas: Už akių metu CI752. Katė dreskia šuniu už akių Ėr. Spjauk už akių, kas teip sako Šts. Ka ją deginsis, aš eisiu už ugnį (ps.) Šln. Kap už medo [i](medaus) govės Dv. Už mane linko liepos šakelės, ne močiutės rankelės RD42. Aš už šeirį eisiu, šeirį apslankysiu RD34. 4. su gen., acc. pas, prie (kieno globoje): Až tavę kai už mūro OG433. Persikėliau už vyro Prn. Už vyro buvau ponia, nieks manęs nestumdė, aš karalienė Bb. Tu už manęs lengvai būsi, sunkiųjų darbelių tu nedirbsi LLDII102. Gerai pagyveno až jo Mlk. Dabar kaip vargsta, kaip dirba, o už vyro tikrai teip nedirbsi sunkiai Mžš. | Tę kap yr už ko gyvent, i kvaram galima gyvent Kpč. Už tėvų gyvena kap dideli ponai DrskŽ. ^ Už gero vyro – kaip už mūro, už prasto – kaip už kelmo PPr159. \ už; iš už